Mitai?
Faktai!

Manai, kad viskas, ką žinai, yra tiesa? Pasitikrink ir pasistiprink!

Nuo A
iki Z

Domina informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas? Čia rasi skirtingus jų pavadinimus, rūšis, poveikį ir galimas rizikas sveikatai ir gyvybei.

Mėgsti
testus?

Kiekviename pajuokavime, kaip ir teste, yra dalis tiesos. Įsivertink, pamatuok, sureaguok – testai apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročius.

Apie receptinius vaistus

MITAS: Receptinius vaistus vartoti yra saugiau nei nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas.

FAKTAS: Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo ar piktnaudžiavimas jais gali būti toks pats rizikingas kaip nelegalių, gatvės rinkoje įsigytų narkotikų vartojimas.

Maišant kartu su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis receptinių vaistų vartojimas gali būti labai pavojingas ar net mirtinas.

Netinkamo receptinių vaistų vartojimo pasekmės gali būti įvairios, jų vartojimas nėra saugus pasirinkimas apsvaigti, įveikti stresą ar siekiant geresnių mokymosi pasiekimų ar profesinėje srityje.

MITAS: Skirtingai nei neteisėtas kanapių vartojimas, piktnaudžiavimas ir dalinimasis receptiniais vaistais yra legalus.

FAKTAS: Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo visada yra nelegalus ir žalingas. Šiuos vaistus teisėtai paskirti ir parduoti gali tik gydytojas ar vaistininkas.

Jeigu vartojate jums gydytojo paskirtus vaistus, nepriklausomai nuo priežasties, nesidalinkite jais su niekuo, nes taip galite pakenkti savo draugams ar kitiems asmenims. Jums paskirtus receptinius vaistus rekomenduojama laikyti saugioje vietoje. Vietoje dalinimosi receptiniu vaistu, geriau padėkite savo draugams patardami kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir ieškoti kitos pagalbos.

MITAS: Visi tai daro.

FAKTAS: Dažnu atveju receptinių vaistų vartojimo ne medicininiais tikslais rizika būna neįvertinta, dėl to, kad daug kas tai daro. Realybė yra tokia, kad didžioji dalis jaunuolių žino, jog piktnaudžiauti receptiniais vaistais negalima. 2015 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenys parodė, jog dauguma mokinių nevartoja receptinių vaistų, o tie kurie yra vartoję tai darė nedažnai – 1–2 kartus per gyvenimą. 1–5 kartus per gyvenimą raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus yra vartoję 10 proc. merginų ir 5 proc. vaikinų.

MITAS: Vartojant vaistus nieko blogo man ar mano draugams neatsitiks.

FAKTAS: toks mąstymas yra labai pavojingas. Realybė yra tokia, kad kiekvienas jaunuolis yra pažeidžiamas. Kai kurie jaunuoliai receptiniais vaistais piktnaudžiauja tam, kad geriau pasijaustų ar apsvaigtų, kiti – siekdami sumažinti dėl mokymosi kylantį stresą ar nerimą, pagerinti nuotaiką, išlikti žvalūs ilgą laiką, padidinti ištvermę sportuojant. ESPAD tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2015 m. gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus 1–2 kartus per gyvenimą nurodė vartoję 9 proc. moksleivių, tarp jų 12,4 proc. merginų ir 5,5 proc. vaikinų.

MITAS: Aš receptinius vaistus vartoju tik kartais, todėl man tai nekenkia.

FAKTAS: Jaunuoliai receptinius vaistus gali laikyti mažiau pavojingais nei narkotikai dėl to, kad juos paskiria gydytojai. Šios medžiagos yra tokios pat pavojingos, kaip ir narkotikai, dėl to dauguma priklausomybių prasideda paauglystėje eksperimentuojant su receptiniais vaistais ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

APIE EL. CIGARETES

MITAS: El. cigaretės nekelia pavojaus sveikatai.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje randami nedideli kiekiai kenksmingų medžiagų, pvz., sidabro, geležies, aliu­minio, silikato, alavo, chromo bei nikelio dalelių. Tyrimai atskleidžia, kad el. cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie gali įspėti apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus. El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.

MITAS: Vaikams galima vartoti el. cigaretes.

FAKTASPasaulio sveikatos organizacija skatina uždrausti el. cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti el. cigaretes asmenims iki 18 metų.

MITAS: Vartoti el. cigaretes yra saugu.

FAKTAS: Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai. Jei įtraukiama per stipriai, į burną gali patekti skysčio, kuriame esantis nikotinas gali būti netyčia nuryjamas ar rezorbuotis per burnos gleivinę. Tai gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Pildant ar keičiant el. cigaretės kasetes, skystis gali išsi­lieti ant rankų. Jei skystyje yra nikotino, jis taip pat gali rezorbuotis per odą. Yra pasitaikę atvejų, kai rūkoma el. cigaretė sprogo ir rimtai sužalojo veidą ir kitas kūno dalis.

MITAS: Tabako kompanijos susimokė prieš el. cigaretes.

FAKTAS: El. cigarečių paklausai nuolat augant, didžiosios tabako kompanijos taip pat pradėjo gamin­ti el. cigaretes, nes šias dažnai vertina ne kaip grėsmę savo produkcijai, o kaip naują galimybę. Taba­ko kompanijos, kurios investuoja į el. cigarečių verslą, remia ir kai kuriuos mokslinius tyrimus, vertinančius el. cigarečių veiksmingumą. Neretai tabako kompanijos, siekdamos išstumti iš rinkos smulkesnius el. ciga­rečių gamintojus, savo gamybos el. cigaretes pristato kaip kokybiškesnes ir saugesnes nei kitų gamintojų.

MITAS: El. cigaretės nesukelia priklausomybės.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.

Nikotino kiekis, esantis el. cigaretėse, labai skiriasi (gali svyruoti nuo 0 iki 48 mg viename mililitre skysčio). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, ir gali skirtis net iki 20 proc. ar daugiau, o gaminiuose, ant kurių pakuotės nurodyta, kad juose nėra nikotino, kartais galima jo aptikti.

MITAS: El. cigaretės nepavojingos aplinkiniams.

FAKTAS: El. cigarečių reklamose dažnai teigiama, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto el. cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, ap­tinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama el. cigaretes vartoti uždarose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti pri­versti kvėpuoti dūmais užterštu oru.

MITAS: El. cigaretes galima rūkyti be paliovos.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu pašaliniu poveikiu. Ant el. cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus kiekio, to­dėl gali padidėti nikotino perdozavimo rizika. Nikotino perdozavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, galvos svaigimą ar nuovargį.

MITAS: El. cigaretės – puiki pagalba metantiems rūkyti.

FAKTAS: El. cigarečių pardavėjai dažnai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiems rūkyti priemonė. Kai kurie tyrimai net patvirtina, kad el. cigarečių rūkymas gali padidinti tabako cigarečių rūkymo tikimybę ir sumažinti metimo rūkyti tikimybę.

Apie psichoaktyviąsias medžiagas

MITAS: Psichoaktyviosios medžiagos yra žalingos tik tuomet, kai jos vartojamos ilgą laiką.

FAKTAS: Dėl psichoaktyviųjų medžiagų poveikio smegenys organizmui gali siųsti klaidingus signalus. Pavojingą kiekį tam tikros psichoaktyviosios medžiagos pavartojęs žmogus gali nebekvėpuoti, jį gali ištikti širdies smūgis ar koma. Tai gali nutikti net ir pirmą kartą pavartojus psichoaktyviosios medžiagos.

MITAS: Vartoti kramtomąjį ir uostomąjį tabaką yra saugu, nes juos vartojant nesusidaro kenksmingi dūmai.

FAKTASKramtomasis ir uostomasis tabakas gali sukelti burnos ir gerklės vėžį, aukštą kraujo spaudimą ir dantenų problemas. Vartojant kramtomąjį ir uostomąjį tabaką susilpnėja tokie pojūčiai kaip uoslė ir skonis, atsiranda prastas burnos kvapas.

MITAS: Vartoti alkoholį yra normalu ir įprasta.

FAKTAS: Kuo jaunesniame amžiuje asmuo pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis ar ji gers dažnai, gausiai, stipresnius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

MITAS: Vartoti kelias psichoaktyviąsias medžiagas vienu metu yra nepavojinga.

FAKTAS: Psichoaktyviųjų medžiagų maišymas ir kelių medžiagų vartojimas vienu metu gali būti ypač pavojingas ir net kainuoti gyvybę.

MITAS: Jei žmogus nebejaučia narkotinės ir psichotropinės medžiagos poveikio, vadinasi medžiaga jau pasišalino iš organizmo.

FAKTAS: Narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali būti organizme dar ilgai po to, kai žmogus nebejaučia jų poveikio ir jaučiasi įprastai. Pavyzdžiui, kokainas gali būti randamas organizme po savaitės, o kanapės – po keturių savaičių, net jei šios medžiagos buvo vartotos tik vieną kartą.

MITAS: Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas netrukdo vairuoti.

FAKTAS: Narkotikai neigiamai veikia gebėjimą vairuoti transporto priemonę. Pavartojus kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų sutrinka koordinacija, sulėtėja reakcija, suprastėja atmintis, tampa sunku priimti teisingus sprendimus, gali raibuliuoti akyse. Visa tai kelia didelį pavojų vairuojant, tiek sau, tiek aplinkiniams.

MITAS: Jei nėščioji rūko, tai nekenkia vaisiui, nes gimdoje jis yra apsaugotas nuo dūmų.

FAKTAS: Nėščiosios rūkymas labai kenkia vaisiui, nes iš tabako dūmų per plaučius į nėščiosios kraują rezorbuojasi nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos, kurios per placentą patenka vaisiui ir atsiliepia jo vystymui, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir, dažniausiai, būna per mažo vaisiaus svorio priežastimi.

MITAS: Jei nėščioji vartoja alkoholį, tai nekenkia vaisiui, nes jį apsaugo placenta.

FAKTAS: Nėščiosios net nedidelio alkoholio kiekio vartojimas visuomet turi įtakos vaisiaus vystymuisi ir gali tapti vaisiaus alkoholinio sindromo išsivystymo priežastimi.

MITAS: Jei nėščioji vartoja narkotikus, jos organizmas apsaugo mažylį.

FAKTAS: Nėščiajai vartojant narkotikus, visos žinomos psichoaktyviosios medžiagos praeina placentos barjerą ir veikia vaisių sukeldamos vystymosi sutrikimus, pakenkdamos daugeliui vaisiaus vystymosi sistemų ir dažnai būna priešlaikinio gimdymo priežastimi.

MITAS: Draugų parduodami narkotikai yra be priemaišų.

FAKTAS: Kadangi narkotikai yra neteisėti, joks pirkėjas nežino, kokios yra jų tikrosios sudėtinės dalys.

MITAS: Psichoaktyviosios medžiagos mažina stresą ir padeda žmonėms įveikti problemas.

FAKTAS: Psichoaktyviosios medžiagos tik leidžia jas vartojančiam žmogui laikinai negalvoti apie užgriuvusias bėdas. Deja, šių medžiagų poveikiui pasibaigus problemos niekur nedingsta, o kartais jų net padaugėja. Egzistuoja daug veiksmingesni būdai įveikti problemas. Visuomet galima paprašyti ir draugų, artimųjų ar kitų žmonių patarimų ir pagalbos.

MITAS: Gali nustoti vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas kai tik to panorėsi.

FAKTAS: Dėl itin nemalonių abstinencijos simptomų, nenugalimo troškimo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir buvimo tarp žmonių, kurie jas vartoja, gali būti labai sunku nustoti vartojus atitinkamą psichoaktyviąją medžiagą. Laimei yra specialistų, kurie pasiruošę tau padėti.

MITAS: Paaugliai yra per jauni, kad taptų priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

FAKTAS: Priklausomybė gali išsivystyti bet kokiame amžiuje. Net dar negimę kūdikiai gali būti jau priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kurias vartoja jų besilaukiančios mamos.

MITAS: Nuo kokaino gali išsivystyti priklausomybė tik tuomet, jei jį švirkščiamasi.

FAKTAS: Priklausomybė nuo kokaino galima nepriklausomai nuo jo vartojimo būdo – rūkymo, uostymo ar švirkštimosi.

MITAS: Aš neketinu vartoti narkotikų, esu sąmoningas ir atsakingas.

FAKTAS: Niekada negali žinoti. Pavyzdžiui, renginyje, kur yra daug žmonių, į tavo gėrimą gali būti pripilta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios gali sukelti įvairių problemų, tad niekad nepalik savo gėrimo be priežiūros.

Šaltinis: www.drugabuse.gov