Psichoaktyviosioms medžiagoms priskiriamos tokios medžiagos, kurios neigiamai veikia žmogaus psichiką ir sukelia sveikatos bei elgesio sutrikimus.

Psichoaktyviųjų medžiagų grupei priklauso ne tik narkotinės, psichotropinės, bet ir kitos medžiagos, su kurių vartojimu tiesiogiai ar netiesiogiai galima susidurti kasdieniame gyvenime – tai alkoholis, tabakas, cheminės medžiagos, raminamieji, migdomieji vaistai ir kt.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (narkotikai) – tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms dėl savo kenksmingo poveikio gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Narkotikų poveikis organizmui priklauso ne tik nuo vartojamos medžiagos rūšies, kiekio, bet ir individualių žmogaus organizmo savybių.

Daugiau informacijos apie psichoaktyviąsias medžiagas galite rasti svetainės rubrikoje „A – Z“.

Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Visais atvejais surinkite aptiktus miltelius, tabletes ir pan., kad gydytojai galėtų nustatyti, kas vartota.

Teikdami pirmąja pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite. Taip pat daugeliu atveju nesitikėkite, kad nuo psichoaktyviųjų medžiagų apsvaigęs žmogus elgsis protingai ir nuosekliai.

Visais atvejais būtinai iš karto kvieskite greitąją pagalbą: bendrasis pagalbos telefonas tel. 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų). Svarbu, kad bent vienas žmogus visada liktų prie asmens, kuriam reikia pagalbos iki tol, kol atvyks greitoji pagalba ir reikalui esant, suteiktų pirmąją pagalbą.

Žmogui, apsinuodijusiam psichoaktyviosiomis medžiagomis, pirmąją pagalbą reikia teikti, atsižvelgiant į žemiau aprašytus simptomus:

Jei žmogus mieguistas arba ne visai sąmoningas (tokią būseną gali sukelti opioidai, raminamieji vaistai ir kt.):

• nepalikite žmogaus vieno: paguldykite, nuraminkite ir paverskite ant šono, kad užspringęs neuždustų;
• budėkite šalia;
• stebėkite, kaip kvėpuoja, prireikus darykite dirbtinį kvėpavimą;
• laikykite šiltai, bet ne karštai;
• neduokite gerti kavos ar energetinių gėrimų;
• neleiskite užmigti, tačiau nepurtykite;
• mėginkite kalbėtis.

Jei žmogus panikuoja (tokią būseną gali sukelti amfetaminai, kanapės, ekstazi, LSD, „magiškieji grybai“ ir kt.):

• nuraminkite jį, paaiškindami, kad savijauta netrukus pagerės, ir patys stenkitės išlikti ramūs;
• galite nuvesti jį į užtemdytą patalpą, toliau nuo ryškių šviesų ir garsios muzikos, tačiau neguldykite į lovą, geriau ramiai kartu pavaikščiokite;
• jei kvėpavimas labai nelygus ir neramus, padėkite kvėpuodami kartu su žmogumi giliai ir lėtai;
• neduokite gerti kavos ar energetinių gėrimų.

Jei įvyko perkaitimas ir dehidratacija (ekstazi ir amfetaminas žymiai padidina organizmo temperatūrą, nes žmogus, šokantis karštoje erdvėje be reguliarių atsivėsinimo pertraukėlių, gali perkaisti; pirmieji įspėjamieji ženklai: spazmai, mėšlungis, galvos skausmas, staigus nuovargis):

• nuveskite žmogų į kuo vėsesnę patalpą, geriausiai, į gryną orą;
• nurenkite nereikalingus viršutinius drabužius;
• duokite gerti vandens;
• jei simptomai nepraeina, nepalikdami žmogaus vieno, paprašykite iškviesti greitąją pagalbą.

Jei žmogus nualpo (tokią būseną gali sukelti heroinas, raminamieji vaistai, alkoholis, klijai, taip pat tokią būseną gali sukelti ekstazi vartojimas, pasireiškiantis organizmo dehidratacija):

• paguldykite žmogų į gaivinimo poziciją (niekada neguldykite jo į gaivinimo poziciją, jei manote, kad jį gali būti ištikusi galvos arba kaklo trauma);
• patikrinkite kvėpavimą, jei reikės atlikite dirbtinį kvėpavimą;
• kuo greičiau iškvieskite greitąją pagalbą;
• laikykite žmogų šiltai, tačiau ne karštai;
• jei kartais nuo karto žmogus atgauna sąmonę, nemėginkite duoti skysčių, nes gali užspringti.

Dauguma žmonių, priklausomų nuo alkoholio, atidėlioja kreipimąsi pagalbos ir laukia, kad situacija stebuklingu būdu pasitaisys savaime arba ieško metodo, kuris akimirksniu išspręstų problemą. Priklausomybė veikia žmogų kaip ir bet kuris kitas psichikos ar elgesio sutrikimas, todėl realiausias būdas tvarkytis su šia problema – kreiptis pagalbos, gydytis ir sveikti. Sveikimas nuo priklausomybės – tai ne tik alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai savotiška asmenybės rekonstrukcija, nes asmeniui tenka keistis psichologine, dvasine prasme, keisti savo mąstymą, įsitikinimus, vertybes bei koreguoti gyvenimo būdą, o tam reikia ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų. Medicininiai preparatai yra naudojami kaip pagalbinė priemonė gydymo programose, kadangi jie yra labai skirtingi, tikslingiausia būtų pasikonsultuoti su priklausomybės ligų specialistu (daugiau apie Respublikinį priklausomybės ligų centrą ir jo filialus: www.rplc.lt).

Jei žmogus ieško būdų, kaip greitai pašalinti metamfetamino pėdsakus – tai gali reikšti, kad susiduriama su sunkumais, kilusiais dėl šios medžiagos vartojimo.

Metamfetaminas tai narkotikas, nuo kurio priklausomybė atsiranda labai greitai. Bandymai susitvarkyti su vartojimo pasekmėmis ir išvengti neigiamų padarinių gali tik dar labiau padidinti priklausomybės riziką. Tikslingiausia būtų ne ieškoti priemonių, kaip greitai pašalinti narkotiko pėdsakus, bet kreiptis pagalbos ir ieškoti būdų, kaip nevartoti. Konsultacinę ar kitą būtiną pagalbą suteiks priklausomybės ligų ar psichikos sveikatos specialistai, apsisprendus nevartoti – anoniminių narkomanų savipagalbos grupės nariai (http://prevencija.lt/pagalbos-resursai/na-grupes/) bei psichologinės socialinės reabilitacijos įstaigų specialistai (http://ntakd.lrv.lt/lt/reabilitacija/priklausomybes-ligu-reabilitacines-bendruomenes).

Amfetaminas yra stimuliuojanti medžiaga. Ši medžiaga padidina budrumą bei sujaudinimą dėl centrinės nervų sistemos stimuliavimo. Ūmus šios medžiagos poveikis gali būti: euforija, malonumo banga, budrumas, nemiga, padidėjęs fizinis aktyvumas, sumažėjęs apetitas ir išreikšta anoreksija, padažnėjęs kvėpavimas, irzlumas, drebulys, traukuliai, įtampa, baimė, paranoja, agresyvumas.

Lėtinis stimuliatorių vartojimo poveikis: insultai, traukuliai, galvos skausmai, depresija, įtampa, irzlumas, pyktis, atminties praradimas, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, nemiga, paranoja, klausos haliucinacijos, panikos reakcijos ir t. t. Kas konkrečiai buvo jūsų atveju, jums gali pasakyti tik gydytojas psichiatras.

Konsultacijos patartina kreiptis į jums priklausančios poliklinikos psichikos sveikatos centrą, Respublikinį priklausomybės ligų centrą ar artimiausią priklausomybės ligų centro filialą (https://www.rplc.lt/).

Daugiau informacijos apie amfetaminą galite rasti svetainės rubrikose „A – Z“.

Visą gyvenimą prisiminsite, kad vartojote, bet jei toliau nevartosite, noras vartoti vis silpnės ir jei retkarčiais pagalvosite, kad „neblogai būtų pavartoti“, tai supratimas, jog vienas pavartojimas gali vėl jus padaryti priklausomu, galite prarasti artimųjų ir kitų žmonių pasitikėjimą ir viską ką pasiekėte gyvendamas blaiviai, neleis to daryti. Kuo daugiau praeina laiko gyvenant blaiviai, tuo yra mažesnis noras vartoti ir daugiau jėgų atsispirti tam norui.

Amfetaminą ir ekstazi šlapime galima aptikti nuo 2 iki 4 parų, kartais net 7. Labai tikslaus atsakymo nėra, nes tai, per kiek laiko amfetaminas pašalinamas iš organizmo priklauso nuo daugelio dalykų: amžiaus, kūno svorio, organizmo tolerancijos psichoaktyvioms medžiagoms ir daugelio kitų dalykų.

Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio – kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis (THC) kraujyje gali būti aptinkamas 20 val. nuo pavartojimo. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad šlapime THC gali būti aptinkamas – 3–30 d. (kitur iki 3 mėn.).

Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Štai keletas patarimų, kuriais vadovaujantis, pokalbis šia tema bus lengvesnis:

Pasikalbėk su draugu:

• Kuomet draugas (o jei vartoji ir tu – tuomet abu) nėra apsvaigęs nuo psichoaktyvių medžiagų;
• Nuošalesnėje, bet jums pažįstamoje ir saugioje aplinkoje (draugas gali susigraudinti, todėl reikia užtikrinti, jog jis jaustųsi saugus);
• Kada gali skirti pakankamai laiko šiam pokalbiui;
• Keletą kartų – gali būti, jog vieno pokalbio metu nepavyks apie viską pasišnekėti.

Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu – tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti. Ir žinoma nesielk taip, lyg žinotum šia tema daugiau negu tavo draugas (net jeigu tai ir tiesa 🙂 ).

Prisimink, jog negali priversti draugo daryti tai, ko jis nenori.

Tačiau gali:

• Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas. Pasiūlyk draugui šią veiklą iškeisti į kitą užsiėmimą, kurį galite daryti dviese.
• Taip pat gali priminti draugui apie pavojus, kylančius vartojant didelius psichoaktyvių medžiagų kiekius, bei kur rasti išsamią informaciją apie šias medžiagas.

Kad ir kas benutiktų, svarbu, kad draugas žinotų, jog esi pasiruošęs su juo pasikalbėti ir padėti, o ne smerkti 🙂

Daugelis žmonių tampa priklausomi tik pradėję narkotikus vartoti reguliariai. Mažai tikėtina, jog žmogus taps priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų jų pavartojęs kartą ar du.

Tačiau verta atkreipti dėmesį į ženklus, kurie gali rodyti, jog žmogui vystosi priklausomybė alkoholiui ar narkotikams:

• Reguliariai vartoja narkotikus arba alkoholį;
• Vartoja toliau, net kai bandė mesti ar sumažinti dozę;
• Meluoja apie suvartojamą kiekį;
• Vartoja nepaisydami medžiagos keliamos žalos;
• Geria alkoholį arba vartoja narkotikus vieni;
• Daro pavojingas ir dažnai nusikalstamas veiklas tam, kad gautų narkotikų ar alkoholio (vagia, prasiskolina, suvaidina turintys įvairių ligų simptomų, kad gautų receptinių vaistų);
• Vis mažiau ir mažiau užsiima jiems patinkančia veikla.

Prisimink, jog žmonės, kurie yra priklausomi, dažnai nemano, kad tokie yra arba nenori to pripažinti.

• Iki 20 – 25 m. žmogaus smegenys dar formuojasi ir auga. Labiausiai šiame tarpsnyje vystosi prefrontalinė žievė, kuri padeda priimti sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose. Narkotikų vartojimas jauname amžiuje gali sutrikdyti smegenų formavimosi procesus, taip pat paveikti sprendimų priėmimą – padidėja rizikingų veiklų, tokių kaip nesaugūs lytiniai santykiai ir vairavimas apsvaigus, tikimybė.
• Kuo anksčiau pradedami vartoti narkotikai, tuo labiau didėja tikimybė, kad jie bus vartojami ir toliau, ateityje išsivystys priklausomybė.
• Narkotikų vartojimas jauname amžiuje gali turėti didelės įtakos rimtų sveikatos sutrikimų atsiradimui vyresniame amžiuje (pvz., širdies ligoms, aukštam spaudimui, miego sutrikimams).

Dažniausiai naudojamos medžiagos yra:

• Alkoholis;
• Tabakas;
• Marihuana;
• Kokainas;
• Stimuliantai;
• Vaistai nuo skausmo;
• Receptiniai vaistai;
• Heroinas;
• Inhaliantai;
• Haliucinogenai;
• Metamfetaminas.

Visai neseniai daug jaunų žmonių pradėjo „garinti“ tabaką ir marihuaną. Apie „garinimo” pavojus dar žinoma nedaug, todėl būtų geriausia nuo šios veiklos susilaikyti.

Taip. Daliai vartojančiųjų, ypač naujokams arba vartojantiems anksčiau neišbandytu būdu, gali pasireikšti didelis nerimas, persekiojimo idėjos. Dažniausiai taip atsitinka dėl didelių THC dozių. Paprastai pojūčiai išnyksta kartu su narkotiku poveikiu. Neigiama organizmo reakcija gali pasireikšti ir kai marihuana vartojama kartu su kitais narkotikais.

Tai lemia daugelis faktorių – narkotiko rūšis, dozė, vartojimo dažnumas, asmenybės tipas, gyvenimo aplinkybės. Svarbu laiku atpažinti polinkį narkotikams ir suteikti pagalbą kaip galima anksčiau.

Net lengvas apsvaigimas gali smarkiai paveikti žmogaus vairavimo įgūdžius. Nedidelis alkoholio kiekis atpalaiduoja, sukelia per didelį pasitikėjimą sugebėjimais jausmą ir žmogus netenka budrumo. Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, ilgėja reakcijos laikas, pakinta dėmesys, suvokimas. Vairuojant dvejinasi akyse, sunku suvokti atstumą, todėl autoįvykių tikimybė labai smarkiai padidėja. Alkoholio koncentracija kraujyje skaičiuojama promilėmis.

Energiniai gėrimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o alkoholis ją slopina. Žmogus subjektyviai nebejaučia, kiek yra apsvaigęs, todėl suvartoja kur kas daugiau alkoholio. To pasekmės – ne tik žalojantis alkoholio poveikis organizmui, kuris gali baigtis alkoholine koma, bet ir polinkis į seksualinius nuotykius, traumos, nelaimingi įvykiai.

• Alkoholio ir energinių gėrimų mišiniai paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esate blaivus. Taip laipsniškai galima įprasti prie vis didesnių alkoholio ir energinių gėrimų dozių ir kai šios nebeveikia taip stipriai kaip norėtųsi, jaunas žmogus gali pradėti vartoti kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
• Alkoholis ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kartu su šlapimu iš organizmo pašalinami ir gyvybiškai svarbūs elektrolitai, todėl gali sutrikti organų veikla –atsiranda širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujo spaudimas. Galimas stiprus apsinuodijimas: pykinimas, vėmimas, drebulys.
• Angliarūgštė, esanti energiniame gėrime, pagreitina alkoholio įsisavinimą virškinamajame trakte, todėl vartojant alkoholį su energiniais gėrimais, alkoholio suvartojama daug daugiau.

Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos. El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais. Kvapiųjų medžiagų, naudojamų skysčiuose, poveikis kvėpavimo sistemai nėra galutinai ištirtas, tačiau aprašytas toksinis tam tikrų aromatų poveikis, ypač saldžių (diacetilas, acetilo propionilas) ir cinamono kvapų.

Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau – NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti. Šios medžiagos parduodamos ir vartojamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, „markutės“, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos ir pan.

Rinkoje pasirodo ir neįprastos formos NPS, pavyzdžiui, nosies purškalai ir skystis elektroninėms cigaretėms. Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum)), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė. Šios medžiagos paprastai parduodamos kaip „teisėti“ tokių stimuliantų kaip amfetaminas, MDMA ir kokainas pakaitalai.