Rūšis: opiodai

Galimos formos: opijus – sutirštintos opijinių aguonų sultys iš aguonų galvučių. Sultys būna baltos, tačiau dėl sąlyčio su oru paruduoja, pajuoduoja. Pagrindinė psichoaktyvioji medžiaga – morfinas ir kodeinas

Vartojimas: rūkoma, kartais švirkščiama. Iš opijaus žaliavos gaminamas morfijus, heroinas

Pavartojus gali pajusti apatiją, sumažėjusį nerimą ir įtampą, tampa sudėtinga rišliai kalbėti. Po didelių dozių jaučiama euforija, atsipalaidavimas, numalšinamas skausmas. Taip pat susitraukia vyzdžiai, sulėtėja judesiai, atsiranda didelis prakaitavimas, mieguistumas, traukuliai, neįmanoma susikaupti, sumažėja fizinis aktyvumas, sulėtėja pulsas ir kvėpavimas, atsiranda niežulys, sausa burna, galimas pykinimas, vėmimas.

Perdozavus slopinamas kvėpavimas iki  visiško sustojimo. Gali ištikti mirtis, koma. Patebimi taškelio formos (susitraukę) vyzdžiai, sunkus ir retas kvėpavimas, išblyškusi (mėlynuojanti) oda.

Abstinencijos sindromas: drebulys, žąsies oda, sloga, žiovulys, depresija, nemiga, pakilusi kūno temperatūra, kaulų laužymas, skausmai visame kūne, vėmimas, viduriavimas, panika, išsiplėtę vyzdžiai.

Pasekmės:  išsivysto fizinė ir psichinė priklausomybė. Rūkant galimi kvėpavimo sutrikimai. Ilgai vartojant išnyksta poodinės venos, atsiranda infekcinės komplikacijos (pūslės, opos, širdies, bronchų ir kepenų pažeidimai, pneumonija), nevaisingumas, nuotaikų kaita, depresija, nerimas. Vartojant intraveniškai galimos infekcinės ligos (hepatitai, ŽIV, stabligė), abcesai.