Mitai?
Faktai!

Manai, kad viskas, ką žinai, yra tiesa? Pasitikrink ir pasistiprink!

Pasitikrink
žinias!

Įsivertink, pamatuok, sureaguok – testas apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą.

Nuo A
iki Z

Domina informacija apie psichoaktyviąsias medžiagas? Čia rasi skirtingus jų pavadinimus, rūšis, poveikį ir galimas rizikas sveikatai ir gyvybei.

Apie receptinius vaistus

MITAS: Receptinius vaistus vartoti yra saugiau nei nelegalias psichoaktyviąsias medžiagas.

FAKTAS: Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo ar piktnaudžiavimas jais gali būti toks pats rizikingas kaip nelegalių, gatvės rinkoje įsigytų narkotikų vartojimas.

Maišant kartu su alkoholiu ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis receptinių vaistų vartojimas gali būti labai pavojingas ar net mirtinas.

Netinkamo receptinių vaistų vartojimo pasekmės gali būti įvairios, jų vartojimas nėra saugus pasirinkimas apsvaigti, įveikti stresą ar siekiant geresnių mokymosi pasiekimų ar profesinėje srityje.

MITAS: Skirtingai nei neteisėtas kanapių vartojimas, piktnaudžiavimas ir dalinimasis receptiniais vaistais yra legalus.

FAKTAS: Receptinių vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo visada yra nelegalus ir žalingas. Šiuos vaistus teisėtai paskirti ir parduoti gali tik gydytojas ar vaistininkas.

Jeigu vartojate jums gydytojo paskirtus vaistus, nepriklausomai nuo priežasties, nesidalinkite jais su niekuo, nes taip galite pakenkti savo draugams ar kitiems asmenims. Jums paskirtus receptinius vaistus rekomenduojama laikyti saugioje vietoje. Vietoje dalinimosi receptiniu vaistu, geriau padėkite savo draugams patardami kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus ir ieškoti kitos pagalbos.

MITAS: Visi tai daro.

FAKTAS: Dažnu atveju receptinių vaistų vartojimo ne medicininiais tikslais rizika būna neįvertinta, dėl to, kad daug kas tai daro. Realybė yra tokia, kad didžioji dalis jaunuolių žino, jog piktnaudžiauti receptiniais vaistais negalima. 2015 m. atlikto ESPAD tyrimo duomenys parodė, jog dauguma mokinių nevartoja receptinių vaistų, o tie kurie yra vartoję tai darė nedažnai – 1–2 kartus per gyvenimą. 1–5 kartus per gyvenimą raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus yra vartoję 10 proc. merginų ir 5 proc. vaikinų.

MITAS: Vartojant vaistus nieko blogo man ar mano draugams neatsitiks.

FAKTAS: toks mąstymas yra labai pavojingas. Realybė yra tokia, kad kiekvienas jaunuolis yra pažeidžiamas. Kai kurie jaunuoliai receptiniais vaistais piktnaudžiauja tam, kad geriau pasijaustų ar apsvaigtų, kiti – siekdami sumažinti dėl mokymosi kylantį stresą ar nerimą, pagerinti nuotaiką, išlikti žvalūs ilgą laiką, padidinti ištvermę sportuojant. ESPAD tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2015 m. gydytojo nepaskirtus raminamuosius ir migdomuosius vaistus 1–2 kartus per gyvenimą nurodė vartoję 9 proc. moksleivių, tarp jų 12,4 proc. merginų ir 5,5 proc. vaikinų.

MITAS: Aš receptinius vaistus vartoju tik kartais, todėl man tai nekenkia.

FAKTAS: Jaunuoliai receptinius vaistus gali laikyti mažiau pavojingais nei narkotikai dėl to, kad juos paskiria gydytojai. Šios medžiagos yra tokios pat pavojingos, kaip ir narkotikai, dėl to dauguma priklausomybių prasideda paauglystėje eksperimentuojant su receptiniais vaistais ar kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis.

MITAS: Ketaminas yra saugus vartoti didesnėmis dozėmis, nes tai vaistas.

FAKTAS: Vartojant dozę, kurią paskyrė gydytojas, ketaminas gali būti naudingas jį vartojančiam asmeniui. Ketamino vartojimas didelėmis dozėmis gali sukelti atsiskyrimo nuo aplinkos jausmą, suparalyžuoti. Ilgalaikis didelių dozių vartojimas sukelia priklausomybę ir įvairias sveikatos problemas.

MITAS: Receptinius vaistus saugiau naudoti negu kitas medžiagas.

FAKTAS: Jei vaistai naudojami pagal paskirtį ir taip, kaip nurodė juos paskyręs gydytojas, tuomet jie yra veiksmingi ir gali padėti žmogui pasijusti geriau. Tačiau savavališkas ir ilgalaikis naudojimas gali sukelti priklausomybę taip pat, kaip ir kitos psichoaktyviosios medžiagos. 

APIE EL. CIGARETES

MITAS: El. cigaretės nekelia pavojaus sveikatai.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje randami nedideli kiekiai kenksmingų medžiagų, pvz., sidabro, geležies, aliu­minio, silikato, alavo, chromo bei nikelio dalelių. Tyrimai atskleidžia, kad el. cigarečių vartotojai skundžiasi net 12 organų sistemų sutrikimų simptomais: pakilusiu kraujospūdžiu, galvos skausmu ir svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ir gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ir spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, raumenų ir sąnarių skausmu, sutrikusiu virškinimu, išsausėjusia oda ir dar begale kitų nemalonių simptomų, kurie gali įspėti apie galimus rimtesnius sveikatos sutrikimus. El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.

MITAS: Vaikams galima vartoti el. cigaretes.

FAKTASPasaulio sveikatos organizacija skatina uždrausti el. cigarečių pardavimą nepilnamečiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama vartoti, parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti el. cigaretes asmenims iki 18 metų.

MITAS: Vartoti el. cigaretes yra saugu.

FAKTAS: Su el. cigarečių vartojimu yra siejami įvairūs nelaimingi atsitikimai. Jei įtraukiama per stipriai, į burną gali patekti skysčio, kuriame esantis nikotinas gali būti netyčia nuryjamas ar rezorbuotis per burnos gleivinę. Tai gali sukelti apsinuodijimo simptomus. Pildant ar keičiant el. cigaretės kasetes, skystis gali išsi­lieti ant rankų. Jei skystyje yra nikotino, jis taip pat gali rezorbuotis per odą. Yra pasitaikę atvejų, kai rūkoma el. cigaretė sprogo ir rimtai sužalojo veidą ir kitas kūno dalis.

MITAS: Tabako kompanijos susimokė prieš el. cigaretes.

FAKTAS: El. cigarečių paklausai nuolat augant, didžiosios tabako kompanijos taip pat pradėjo gamin­ti el. cigaretes, nes šias dažnai vertina ne kaip grėsmę savo produkcijai, o kaip naują galimybę. Taba­ko kompanijos, kurios investuoja į el. cigarečių verslą, remia ir kai kuriuos mokslinius tyrimus, vertinančius el. cigarečių veiksmingumą. Neretai tabako kompanijos, siekdamos išstumti iš rinkos smulkesnius el. ciga­rečių gamintojus, savo gamybos el. cigaretes pristato kaip kokybiškesnes ir saugesnes nei kitų gamintojų.

MITAS: El. cigaretės nesukelia priklausomybės.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę.

Nikotino kiekis, esantis el. cigaretėse, labai skiriasi (gali svyruoti nuo 0 iki 48 mg viename mililitre skysčio). Cheminės analizės metodu išmatuotas nikotino kiekis dažnai nesutampa su kiekiu, nurodytu ant pakuotės, ir gali skirtis net iki 20 proc. ar daugiau, o gaminiuose, ant kurių pakuotės nurodyta, kad juose nėra nikotino, kartais galima jo aptikti.

MITAS: El. cigaretės nepavojingos aplinkiniams.

FAKTAS: El. cigarečių reklamose dažnai teigiama, kad jas vartoti galima bet kur, nekeliant pavojaus aplinkinių sveikatai ir išvengiant jų nepasitenkinimo. Vis dėlto el. cigarečių garuose, patenkančiuose į aplinką, ap­tinkama nikotino, sunkiųjų metalų dalelių ir kitų kenksmingų medžiagų, galinčių pakenkti plaučiams. Lietuvos Respublikoje draudžiama el. cigaretes vartoti uždarose patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti pri­versti kvėpuoti dūmais užterštu oru.

MITAS: El. cigaretes galima rūkyti be paliovos.

FAKTAS: El. cigarečių skystyje dažniausiai yra nikotino, sukeliančio priklausomybę ir pasižyminčio neigiamu pašaliniu poveikiu. Ant el. cigaretės pakuotės nurodytas nikotino kiekis neretai skiriasi nuo realaus kiekio, to­dėl gali padidėti nikotino perdozavimo rizika. Nikotino perdozavimas gali sukelti pykinimą, vėmimą, širdies ritmo pokyčius, galvos svaigimą ar nuovargį.

MITAS: El. cigaretės – puiki pagalba metantiems rūkyti.

FAKTAS: El. cigarečių pardavėjai dažnai apibūdina jas kaip priemonę, padedančią rūkantiesiems atsisakyti priklausomybės nuo tabako gaminių. Vis dėlto, Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, nėra atlikta jokių patikimų tyrimų, įrodančių, kad el. cigaretės yra saugi ir efektyvi pagalbos metantiems rūkyti priemonė. Kai kurie tyrimai net patvirtina, kad el. cigarečių rūkymas gali padidinti tabako cigarečių rūkymo tikimybę ir sumažinti metimo rūkyti tikimybę.

Apie psichoaktyviąsias medžiagas

MITAS: Psichoaktyviosios medžiagos yra žalingos tik tuomet, kai jos vartojamos ilgą laiką.

FAKTAS: Dėl psichoaktyviųjų medžiagų poveikio smegenys organizmui gali siųsti klaidingus signalus. Pavojingą kiekį tam tikros psichoaktyviosios medžiagos pavartojęs žmogus gali nebekvėpuoti, jį gali ištikti širdies smūgis ar koma. Tai gali nutikti net ir pirmą kartą pavartojus psichoaktyviosios medžiagos.

MITAS: Vartoti kramtomąjį ir uostomąjį tabaką yra saugu, nes juos vartojant nesusidaro kenksmingi dūmai.

FAKTASKramtomasis ir uostomasis tabakas gali sukelti burnos ir gerklės vėžį, aukštą kraujo spaudimą ir dantenų problemas. Vartojant kramtomąjį ir uostomąjį tabaką susilpnėja tokie pojūčiai kaip uoslė ir skonis, atsiranda prastas burnos kvapas.

MITAS: Vartoti alkoholį yra normalu ir įprasta.

FAKTAS: Kuo jaunesniame amžiuje asmuo pradeda vartoti alkoholį, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje jis ar ji gers dažnai, gausiai, stipresnius gėrimus ir turės problemų dėl alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo.

MITAS: Vartoti kelias psichoaktyviąsias medžiagas vienu metu yra nepavojinga.

FAKTAS: Psichoaktyviųjų medžiagų maišymas ir kelių medžiagų vartojimas vienu metu gali būti ypač pavojingas ir net kainuoti gyvybę.

MITAS: Jei žmogus nebejaučia narkotinės ir psichotropinės medžiagos poveikio, vadinasi medžiaga jau pasišalino iš organizmo.

FAKTAS: Narkotinės ir psichotropinės medžiagos gali būti organizme dar ilgai po to, kai žmogus nebejaučia jų poveikio ir jaučiasi įprastai. Pavyzdžiui, kokainas gali būti randamas organizme po savaitės, o kanapės – po keturių savaičių, net jei šios medžiagos buvo vartotos tik vieną kartą.

MITAS: Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas netrukdo vairuoti.

FAKTAS: Narkotikai neigiamai veikia gebėjimą vairuoti transporto priemonę. Pavartojus kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų sutrinka koordinacija, sulėtėja reakcija, suprastėja atmintis, tampa sunku priimti teisingus sprendimus, gali raibuliuoti akyse. Visa tai kelia didelį pavojų vairuojant, tiek sau, tiek aplinkiniams.

MITAS: Jei nėščioji rūko, tai nekenkia vaisiui, nes gimdoje jis yra apsaugotas nuo dūmų.

FAKTAS: Nėščiosios rūkymas labai kenkia vaisiui, nes iš tabako dūmų per plaučius į nėščiosios kraują rezorbuojasi nikotinas ir kitos kenksmingos medžiagos, kurios per placentą patenka vaisiui ir atsiliepia jo vystymui, kas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ir, dažniausiai, būna per mažo vaisiaus svorio priežastimi.

MITAS: Jei nėščioji vartoja alkoholį, tai nekenkia vaisiui, nes jį apsaugo placenta.

FAKTAS: Nėščiosios net nedidelio alkoholio kiekio vartojimas visuomet turi įtakos vaisiaus vystymuisi ir gali tapti vaisiaus alkoholinio sindromo išsivystymo priežastimi.

MITAS: Jei nėščioji vartoja narkotikus, jos organizmas apsaugo mažylį.

FAKTAS: Nėščiajai vartojant narkotikus, visos žinomos psichoaktyviosios medžiagos praeina placentos barjerą ir veikia vaisių sukeldamos vystymosi sutrikimus, pakenkdamos daugeliui vaisiaus vystymosi sistemų ir dažnai būna priešlaikinio gimdymo priežastimi.

MITAS: Draugų parduodami narkotikai yra be priemaišų.

FAKTAS: Kadangi narkotikai yra neteisėti, joks pirkėjas nežino, kokios yra jų tikrosios sudėtinės dalys.

MITAS: Psichoaktyviosios medžiagos mažina stresą ir padeda žmonėms įveikti problemas.

FAKTAS: Psichoaktyviosios medžiagos tik leidžia jas vartojančiam žmogui laikinai negalvoti apie užgriuvusias bėdas. Deja, šių medžiagų poveikiui pasibaigus problemos niekur nedingsta, o kartais jų net padaugėja. Egzistuoja daug veiksmingesni būdai įveikti problemas. Visuomet galima paprašyti ir draugų, artimųjų ar kitų žmonių patarimų ir pagalbos.

MITAS: Gali nustoti vartojęs psichoaktyviąsias medžiagas kai tik to panorėsi.

FAKTAS: Dėl itin nemalonių abstinencijos simptomų, nenugalimo troškimo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir buvimo tarp žmonių, kurie jas vartoja, gali būti labai sunku nustoti vartojus atitinkamą psichoaktyviąją medžiagą. Laimei yra specialistų, kurie pasiruošę tau padėti.

MITAS: Paaugliai yra per jauni, kad taptų priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

FAKTAS: Priklausomybė gali išsivystyti bet kokiame amžiuje. Net dar negimę kūdikiai gali būti jau priklausomi nuo psichoaktyviųjų medžiagų, kurias vartoja jų besilaukiančios mamos.

MITAS: Nuo kokaino gali išsivystyti priklausomybė tik tuomet, jei jį švirkščiamasi.

FAKTAS: Priklausomybė nuo kokaino galima nepriklausomai nuo jo vartojimo būdo – rūkymo, uostymo ar švirkštimosi.

MITAS: Aš neketinu vartoti narkotikų, esu sąmoningas ir atsakingas.

FAKTAS: Niekada negali žinoti. Pavyzdžiui, renginyje, kur yra daug žmonių, į tavo gėrimą gali būti pripilta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurios gali sukelti įvairių problemų, tad niekad nepalik savo gėrimo be priežiūros.

MITAS: Mefedronas yra legalus narkotikas

FAKTAS: Mefedronas (kitaip žinomas kaip miau-miau, MCAT ir meow) gali būti platinamas kaip „legalus“ narkotikas (angl. legal highs), tačiau toks nėra.

MITAS: „Legalūs“ narkotikai (angl. legal highs) yra saugesni, negu nelegalūs.

FAKTAS: Naujos psichoaktyvios medžiagos (NPS), dar vadinamos „legaliais“ narkotikais (angl. legal highs) tikrai nėra saugesnės už visus kitus narkotikus. Daugybė vartotojų teigia patyrę nemažai neigiamų pojūčių, kuomet vartojo NPS. Šios medžiagos taip pat gali sukelti visiškai kitokį efektą negu tikiesi.

MITAS: Ar ekstazis kokybiškas, ar ne galima pasakyti tiesiog pažiūrėjus į jo formą, logotipą ar spalvą.

FAKTAS: Spalva, logotipas ar forma nusako ne daugiau negu tai, kas pagamino medžiagą. Tik cheminė analizė gali tiksliai nustatyti, kokia yra ekstazi tabletės sudėtis. Šiuo metu „ekstazi“ tabletėse galima rasti kitą psichodelinį narkotiką, vadinamą PMA (arba PMMA). Tikrojo ekstazi ir PMA tabletės gali būti visiškai identiškos, todėl niekada nesi užtikrintas, jog vartoji tai, ką galvoji, jog vartoji.

MITAS: Kanapių efektas skiriasi pagal tai, kokiu būdu jas vartoji.

FAKTAS: Kai kanapės valgomos, laikas, kada į kraują patenka medžiaga, yra ilgesnis, negu tuomet, kai kanapės rūkomos, todėl gali atrodyti, jog suvalgius nėra jokio efekto ir reikia pavartoti daugiau medžiagos. Pirmosios dozės efektas gali pasireikšti po antros ar trečios suvartotos dozės, o tuomet tampa labai sunku kontroliuoti galinčias kilti pasekmes.

MITAS: Sumaišius alkoholį ir kokainą, abiejų medžiagų poveikis sumažės.

FAKTAS: Maišyti alkoholį su kokainu yra labai pavojinga. Šioms dviem medžiagoms susimaišius, organizme gaminasi kokaetilenas (cocaethylene) – nauja narkotinė medžiaga. Maišant alkoholį su kokainu didėja perdozavimo ir šalutinio poveikio rizika, gali atsirasti širdies ir kraujagyslių pažeidimų, motorinių ir pažintinių funkcijų pažeidimų..

MITAS: Psichodeliniai narkotikai sukelia haliucinacijas.

FAKTAS: Psichodelinių narkotikų poveikis gali varijuoti nuo silpnų suvokimo pokyčių ir lengvo sumišimo iki stiprių vaizdinių ir garsinių haliucinacijų, paranojos ir nerimo. Psichodeliniai narkotikai yra pavojingiausi žmonėms, turintiems psichologinių sutrikimų.

MITAS: Maišant alkoholį su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis (pvz., marihuana, vaistais, metamfetaminais) gali kilti nenuspėjamas šalutinis poveikis.

FAKTAS: Kai sumaišomos dvi psichoaktyviosios medžiagos, šalutinis poveikis dažnai būna labai stiprus ir nenuspėjamas. Apsvaigusiems nuo alkoholio žmonėms sunkiau priimti racionalius sprendimus, todėl neretai, tikėdamiesi stipresnių pojūčių, kartu su alkoholiu vartoja ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.

MITAS: Jei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio užpulsi kitą žmogų, galėsi tuo pasinaudoti gindamasis teisme ir išvengti arba sumažinti skiriamą bausmę.

FAKTAS: Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nurodoma, jog asmuo atsako už savo veiksmus ir padarytą žalą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat nurodoma, jog apsvaigimas nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

MITAS: Marihuana ne tokia pavojinga kaip alkoholis.

FAKTAS: Psichoaktyviosios medžiagos turi labai skirtingą poveikį, kuris pasireiškia pagal tai, kokiu būdu medžiaga vartojama, koks suvartotas kiekis, žmogaus organizmo savybių ir aplinkos, kurioje vartojama, todėl negalima teigti, jog viena medžiaga yra saugesnė už kitą. Visos medžiagos (net ir receptiniai vaistai) gali būti pavojingi.

MITAS: Molly yra gryna ekstazi forma.

FAKTAS: Molly naudojamas kaip ekstazi pavadinimo sinonimas. Tai tas pats ekstazis. Nėra grynos, saugios ir nekenksmingos ekstazi formos.

MITAS: Marihuana nėra pavojinga.

FAKTAS: Marihuana yra labai stipri ir gali sukelti dideles fizines, socialines, mokymosi ir elgesio problemas.

MITAS: Marihuanos vartojimas nesukelia priklausomybės.

FAKTAS: Moksliniais tyrimais įrodyta, jog marihuana gali sukelti priklausomybę.

MITAS: Marihuana negali pakenkti - tai tik augalas.

FAKTAS: Tyrimais įrodyta, jog marihuanos vartojimas sukelia smegenų pakitimus dėl kurių kyla mokymosi problemų.  Taip pat atsiranda psichologinių sutrikimų, kvėpavimo sistemos pažeidimų.

MITAS: Pavartojęs marihuanos neprarandi savikontrolės, o tik atsipalaiduoji.

FAKTAS: Marihuana neigiamai veikia įvairius įgūdžius susijusius su tinkamu užduočių atlikimu. Dažnas marihuanos vartojimas susijęs su padidėjusiu smurtiniu elgesiu.

MITAS: Tėvai nelabai ką gali padaryti, kad sustabdytų paauglius nuo eksperimentavimo psichoaktyviosiomis medžiagomis.

FAKTAS: 13-17 metų paaugliai kaip vieną iš pagrindinių psichoaktyviųjų medžiagų nebevartojimo priežasčių nurodo prarastą tėvų pasitikėjimą..

MITAS: Alkoholis padeda žmonėms labiau susibendrauti.

FAKTAS: Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti norą pasišalinti iš socialinių situacijų ar netgi sukelti agresiją, kuri tikrai nepadės norint susirasti draugų. Taip pat, išgėrus daug alkoholio, gali pasidaryti bloga, pykinti, o visa tai privesti prie tikrai nemalonios tau ir kitiems situacijos 😊

MITAS: Vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo kanapių yra saugu.

FAKTAS: Autoįvykio rizika vairuojant apsvaigus nuo kanapių išauga iki 300%. Pavartojus kanapių sulėtėja mąstymas, reakcija, prastėja koncentracija ir koordinacija. Kitaip tariant – pavartojus kanapių žmogus įvairius veiksmus atlieka kiek kitaip negu įprastai.

MITAS: Alkoholis yra pavojingas sveikatai tik tada, kai tampi nuo jo priklausomas.

FAKTAS: Nors alkoholis yra legali psichoaktyvioji medžiaga, jo vartojimas sukelia nemažai sveikatos sutrikimų. Svarbu nepamiršti, jog probleminis gėrimas nevisada susijęs su priklausomybe – daugelis žmonių, kurie susiduria su rizikingais alkoholio vartojimo įpročiais (pvz., besaikiu gėrimu) nėra fiziškai priklausomi nuo alkoholio, tačiau taip pat gali susidurti su neigiamomis jo vartojimo pasekmėmis.

MITAS: Pavartojus LSD jis visam gyvenimui pasilieka žmogaus stubure esančiame skystyje.

FAKTAS: Šis mitas atsirado dėl patiriamo pasikartojančio psichoaktyviosios medžiagos poveikio (angl. flashbacks). Nedidelis procentas LSD vartotojų, kurie po ilgo vartojimo periodo nustoja vartoti, patiria vaizdines haliucinacijas, tačiau jų patyrimas visiškai nesusijęs su LSD likučiais organizme (ar žmogaus stubure).

MITAS: Kai esi apsvaigęs nuo alkoholio, kava gali padėti prasiblaivyti.

FAKTAS: vienintelis būdas prasiblaivyti yra sumažinti alkoholio kiekį kraujyje, o šį darbą žmogaus organizme atlieka kepenys. Tačiau ar kava gali pagreitinti alkoholio skaidymą kepenyse? Atsakymas – ne. Kavos poveikis išsiskirsto į kitas organizmo dalis, o tai reiškia, jog alkoholio kiekis kraujyje išliks toks pat koks buvo ir prieš išgeriant puodelį kavos. Išgėrus kavos ir pradėjus reikštis jos poveikiui, asmuo gali pradėti jausti jėgų ir energijos antplūdį bei būti įsitikinęs, jog jis prablaivėjo, kadangi alkoholio slopinamasis poveikis žmogaus organizmui atrodo sumažėjęs. Tačiau neapsigauk – alkoholis tavo organizmą veikia taip pat, kaip ir prieš tai. Kavos ir alkoholio kombinacija yra labai pavojinga, nes žmogus, išgėręs kavos ir pajutęs tonizuojantį jos poveikį, pradeda vartoti daugiau alkoholio, nes nebesijaučia toks apsvaigęs. Tai gali sukelti apsinuodijimą alkoholiu bei pažeisti įvairius organus ir smegenis. Na o svarbiausia – asmuo, kartu vartojantis kavą ir alkoholį netgi gali pamanyti, jog sugebės vairuoti transporto priemonę, tokiu savo poelgiu sukeldama pavojų sau ir kitų gyvybei!

MITAS: Narkotikų vartojimas neturi įtakos niekam kitam, išskyrus vartotoją.

FAKTAS: Kalbant apie šeimą, narkotikų vartojimas ir perdozavimas gali turėti daug neigiamos įtakos šeimos nariams. Netekę šeimos nario dėl perdozavimo žmonės gali jausti kaltę, sielvartą, pyktį ir gėdą.

MITAS: Dauguma paauglių nuolatos vartoja alkoholį.

FAKTAS: dauguma paauglių išbando alkoholį, tačiau nuolatos jo nevartoja. Jauni žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu, anaiptol neatrodo „kieti“, atvirkščiai, jų tolerancija alkoholiui didėja, jie rizikuoja susirgti priklausomybe nuo alkoholio ir kitomis ligomis.

MITAS: Paauglius alkoholis veikia taip pat, kaip ir suaugusius žmones.

FAKTAS: jaunų žmonių smegenys ir organizmas dar tik vystosi, alkoholio vartojimas sutrikdo šį vystymąsi, sutrikdo atmintį, dėmesį ir sukelia mokymosi sunkumų. Vaikai yra 20 kartų jautresni alkoholio poveikiui negu suaugusieji.

MITAS: Visi žmonės visada nuo alkoholinių gėrimų apsvaigsta vienodai.

FAKTAS: egzistuoja daugybė veiksnių, kurie daro įtaką organizmo reakcijai į alkoholį: svoris, paros laikas, psichinė būsena, organizme vykstantys cheminiai procesai, vartotojo lūkesčiai ir t.t. Taigi, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, alkoholis žmones veikia skirtingai.

MITAS: Jeigu jaunas žmogus atsisakys išgerti alkoholio, jį atstums ir jis bus nemėgstamas bendraamžių.

FAKTAS: dauguma paauglių vis dėlto nuolatos nevartoja alkoholio, kaip gali atrodyti iš šono. Atsisakydamas išgerti paauglys demonstruoja savo tvirtą nuomonę ir atrodo labiau pasitikintis savimi.

 

Apie El. cigaretes:

MITAS: Elektroninių cigarečių skysčio garai bei kaitinamo tabako garai mažiau kenkia sveikatai, lyginant su tabako dūmais.

FAKTAS: Atlikti tyrimai parodė, jog e-cigarečių garai sukelia citotoksinį, t. y. ląsteles pažeidžiantį ir jų funkciją sutrikdantį poveikį, kuris gali sukelti lėtinius ir ūminius kvėpavimo sistemos susirgimus. Be to, e-cigarečių skystyje randama cheminių junginių, kurie gali skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą ir vystymąsi. Rūkant e-cigaretes kancerogeninės medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, bet ir e-cigaretės kaitiklio sistemoje, nes spiralės sudėtyje yra metalų, kurių liekanų randama ir el. cigarečių garuose. Nors el. skysčiui aromatą suteikiančių junginių poveikis juos įkvepiant į plaučius dar nėra išsamiai ištirtas, tačiau žinoma, kad degantys aromatingieji junginiai taip pat išskiria vėžinius susirgimus sukeliančias medžiagas.

MITAS: Elektroninių cigarečių rūkymas nesukelia priklausomybės

FAKTASDažniausiai e-cigarečių skystyje nikotino yra daugiau nei degančiame tabake, o jose nurodytas sintetinio nikotino kiekis dažnai neatitinka tikrojo nikotino kiekio. Kadangi į plaučius įkvėpto nikotino kiekis priklauso ne tik nuo naudojamo prietaiso, bet ir nuo e-skysčio sudėtinių komponentų, įkvėpimo intensyvumo, ženkliai padidėja nikotino perdozavimo tikimybė, greitėja priklausomybės nuo nikotino vystymasis, gali padidėti širdies ligų, taip pat arterinės hipertenzijos ir širdies rimto sutrikimo rizika.

Apie receptinius vaistus:

MITAS: Receptiniai vaistai padeda dirbti darbe ar mokykloje.

FAKTAS: Receptiniai stimuliatoriai naudojami dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimui (angl. ADHD) gydyti, tačiau dažniausiai studentai jais piktnaudžiauja siekdami pranašumo. Stimuliatoriai gali jums padėti šiuo metu, tačiau ilgainiui jie iš tikrųjų gali trukdyti jūsų darbui. Trumpalaikis stimuliatorių vartojimas gali padidinti pažinimo našumą, tačiau nuo to lengva tapti priklausomam. Tai reiškia, kad jūs vis grįžtate prie stimuliatorių, kol nenaudosite jų kaip ramento kasdienių užsiėmimų metu. Be jų negalite sutelkti dėmesio, o rezultatas – pažinimo veiklos sumažėjimas.

MITAS: Galima piktnaudžiauti vaistais, kuriuos paskyrė gydytojas.

FAKTAS: Galbūt manote, kad jei turite receptą, gerai paimti keletą papildomų tablečių, kai norite atsipalaiduoti ar manote, kad įprasta dozė neatleidžia viso skausmo. Tiesa ta, kad neturėtumėte vartoti papildomų vaistų, net jei jie jums skirti. Kontroliuojami vaistai, tokie kaip opioidai ir stimuliatoriai, skiriami griežtomis sąlygomis. Jei juos vartojate dažniau nei nurodyta arba didesnė dozė, padidėja priklausomybės rizika. Vaistus reikia vartoti tik taip, kaip nurodė gydytojas. Tai reiškia, kad nedidinti dozės ar dažnumo.

MITAS: Saugu maišyti receptinius vaistus.

FAKTAS: Daugelis žmonių negalvoja apie receptinių vaistų maišymą su:

  • Kitais receptiniais vaistais
  • Alkoholiu
  • Nelegaliais narkotikais

Kadangi receptiniai vaistai yra iš gydytojo, todėl gali atrodyti, kad jie nėra pavojingi maišyti. Receptiniai vaistai yra daug pavojingesni, kai juos maišote su kitomis medžiagomis. Medžiagų maišymas gali sustiprinti abiejų vaistų poveikį. Jei maišote pavojingus vaistus, jie kartu tampa dar pavojingesni. Tai reiškia, kad padidėja perdozavimo ir mirties rizika. Niekada nemaišykite receptinių vaistų su kitomis medžiagomis. Nemaišykite receptinių vaistų tarpusavyje, nebent gydytojas rekomenduoja kitaip.

MITAS: Receptiniai vaistai nesukelia šalutinio poveikio.

FAKTAS: Daugelis žmonių vartoja receptinius vaistus, manydami, kad tai nesukels šalutinio poveikio. Tiesa ta, kad visi receptiniai vaistai gali sukelti neigiamą šalutinį poveikį. Šie šalutiniai poveikiai gali būti tokie pat sunkūs, kaip ir gatvės narkotikų vartojimo šalutinis poveikis. Pavyzdžiui, receptiniai opioidai gali sukelti mieguistumą, sąmonės netekimą, prakaitavimą, vidurių užkietėjimą, pykinimą, apetito praradimą, lėtą kvėpavimą ir vėmimą. Receptiniai stimuliatoriai gali sukelti karščiavimą, prakaitavimą, aukštą kraujospūdį, greitą kvėpavimą, krūtinės skausmą, paranoją ir nuotaikos pokyčius. Receptiniai migdomieji gali sukelti haliucinacijas, burnos džiūvimą, odos sausumą, pykinimą, viduriavimą, naktinius siaubus, atminties praradimą ir koordinacijos trūkumą.